Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus. Ji nuėjusi pranešė Jo bičiuliams, kurie liūdėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad Jis gyvas ir kad ji pati Jį mačiusi, netikėjo. Po to Jis pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. Ir šitie sugrįžę pranešė visiems kitiems, bet ir jais anie netikėjo. Pagaliau Jėzus pasirodė visiems vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo. Jis barė juos už jų netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę Jį prisikėlusį. Jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Ir kurie tikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. (Morkaus 16:9-18)

​Mes tikime:

• į Vienintelį Tikrąjį Dievą, kuris apsireiškė žmonėms, kaip esantis Trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia. P.Įst.6,4; Mt.28,19; 1Jn.5,7;
• į Dievą, Kūrėją viso kas matoma ir nematoma. Pr.1,1; Kol.1,16;
• kad 66 knygų kanono Biblija yra Šventi Dievo įkvėpti, vieninteliai neklaidingi Raštai. 2Pet.1,21; 2Tim.3,15-17;
• į Jėzaus Kristaus nekaltą prasidėjimą, nenuodėmingą gyvenimą, stebuklus, kuriuos Jis padarė, Jo atperkamąją mirtį, prisikėlimą kūne, įžengimą į Dangų, užtarimą Tėvo akivaizdoje, Jo antrąjį atėjimą, kaip palaimintą viltį visų tų, kurie įtikėjo Jėzų Kristų. Iz.7,14; Mt.1,23; Jn.20,30; Žyd. 7,25-26; 1Kor.15,3-4; ApD. 1,9-11; Žyd. 9,24; 1 Tes. 4,13-18; Ap.D. 1,11;
• kad žmogus yra sukurtas Dievo; vėliau nusidėjo per nepaklusnumą Jam. Pr.1,26-31; Pr. 3,1-7; Rom.5,12-21;
• kad išgelbėjimas žmogui suteikiamas dovanai, tikėjimu į Jėzų Kristų, kuris atpirko mus iš nuodėmių. Ef.2,8; Tit.3,5; 1Kor.15,3-4; Gal. 2,16;
• kad žmogaus atgimimas iš aukšto vyksta per Dievo Žodžio priėmimą ir tikėjimą į Jėzų Kristų, veikiant Šventajai Dvasiai. Jn.3,5-6; 1Jn.5,10-13; Jok.1,18;
• į Vienintelę Visuotinę Kristaus Bažnyčią, kurią Jis sukūrė iš kiekvienos padermės ir kalbos, žmonių bendruomenės ir tautos. Mt.16,18; Ef.3,4-6;Apr.5,9.10;
• kad krikštas atliekamas pilnu panardinimu į vandenį vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Mt.3,16-17; Mt.28,19;
• krikštą į Šventąją Dvasią su kitų kalbų ženklu. Ap.D.2,2-4; Ap.D.10,44-46; Ap.D.11,14-16; Ap.D.19,6;
• į Šventosios Dvasios dovanų veikimą, jo Bažnyčioje kaip neatšaukiamą Dievo nuostatą. 1Kor.12,4-11; Ef.4,7-16;
• kad visiems, kurie įtikėjo, Dievas liepia elgtis šventai ir gyventi Dievui tinkamą gyvenimą. 1Pet.1,14-16; Žyd.12,14; 1Tes.4,1-7;
• į dieviškąjį ligonių išgydymą, pagal jų tikėjimą ir Dievo valią. Mt.8,13; Jok.5,13-16;
• kad duonos laužymas ir gėrimas iš taurės yra Jėzaus Kristaus įsakymas, atliekamas Jo Bažnyčioje, kaip Jo kančios ir mirties prisiminimas iki Jo antrojo atėjimo. Mt.26,26-29; 1Kor.11,23-32;
• į visų, įtikėjusių į Kristų mirusiųjų, prisikėlimą kūne ir gyvųjų kūno perkeitimą, Jo antrojo atėjimo metu. Jn.5,28; 1Kor.15,22-24; 1Tes.4,14-18;
• į Kristaus antrąjį atėjimą, Jo Tūkstančio Metų karalystę šioje žemėje po didžiojo sielvarto, kai šėtonas bus sukaustytas tūkstančiui metų. Apr.20,1-6; Iz.11,6-9;
• į prisikėlimą visų, neatgailavusių dėl savo nuodėmių, kurie atmetė Dievo meilę, ir jų amžiną bausmę. Jn.5,29; 2Tes.1,9; Apr.20,10-15;
• kad Dievas sukurs naują žemę ir naują dangų, šventųjų amžiną bendravimą su Dievu. Apr.21,1-7.